Frazės-kenkėjos: 4 posakiai, žlugdantys jūsų sėkmę
Jos taip įaugusios į mūsų kalbą, kad net nepastebime, kaip kasdien save programuojame nesėkmei. Psichologai įvardija 4 frazes, kurias privalome pamiršti, jei norime gyventi laimingiau.

- Mūsų vartojamos frazės formuoja mūsų realybę ir požiūrį į save.
- Apibendrinimai kaip „man visada nesiseka“ yra netikslūs ir žalingi, programuojantys nesėkmę.
- Nemokėjimas priimti komplimentų rodo žemą savivertę; išmokite tiesiog padėkoti.
- Užuot skundusis gyvenimo neteisybe, verčiau sutelkti dėmesį į savo stipriąsias puses ir galimybes.
„Tik man visada taip nutinka…“, „Ai, čia nieko ypatingo…“, „Tai neteisinga!“. Šios ir panašios frazės taip giliai įaugusios į mūsų kasdienę kalbą, kad net nepastebime, kaip pačios save programuojame nesėkmei. Žodžiai turi neįtikėtiną galią – jie formuoja mūsų mąstymą, savivertę ir galiausiai – mūsų realybę.
Mes nuolat ieškome pripažinimo, norime būti įvertintos, tačiau pačios sau pakišame koją, vartodamos posakius, kurie siunčia pasąmoningą žinutę: „Aš nesu verta geresnio gyvenimo“. Laikas atlikti savo žodyno reviziją. Štai 4 frazės-kenkėjos, kurias privalome pamiršti, jei norime gyventi laimingiau ir drąsiau.
4 pasąmonės spąstai, į kuriuos patenkame kasdien
Atpažinti šias frazes savo kalboje – pirmas žingsnis pokyčių link. Išmokime jas pakeisti posakiais, kurie stiprina, o ne griauna.
1. „Man VISADA taip nutinka“
Variacijos: „Aš visada pamirštu“, „Man visada nesiseka“, „Žinojau, kad mano projekto nepatvirtins – kaip visada…“ Stop. Žodis „visada“ yra melagis. Galbūt jums taip nutiko kelis kartus, bet tai nereiškia, kad tai yra jūsų likimas. Tokie kategoriški apibendrinimai yra ne kas kita, kaip savęs programavimas nesėkmei. Jūs tarsi iš anksto pasmerkiate save ir atimate iš savęs galimybę, kad kitą kartą gali būti kitaip.
Kaip pakeisti? Vietoj „man visada…“ sakykite „šį kartą man nepavyko“. Pripažinkite faktą, o ne kurkite taisyklę. Jūs nesate tas pats žmogus, koks buvote prieš metus ar net vakar. Leiskite sau keistis ir klysti, bet neprisiklijuokite sau nevykėlės etiketės.
2. „Oi, nereikia…“ – nemokėjimas priimti komplimentų
„Kokia nuostabi tavo suknelė!“ – „Ai, sena, iš išpardavimo…“ „Puikiai pasirodei pristatyme!“ – „Ne, man atrodo, kalbėjau nerišliai…“ Pažįstama? Mes desperatiškai trokštame įvertinimo, bet kai jį gauname, puolame gintis ir menkinti savo pasiekimus. Ką tai sako apie mus? „Aš neverta pagyrų“.
Kaip pakeisti? Priimti komplimentą – tai priimti dovaną. Kai ją atstumiate, nepatogiai jaučiasi ne tik komplimentą sakantis žmogus, bet ir jūs pati. Pratinkitės prie paprastos, bet galingos reakcijos: plati šypsena ir nuoširdus „Ačiū!“. Nieko daugiau. Jūs esate verta gerų žodžių.

3. „Tai neteisinga!“ – aukos mentalitetas
Taip, gyvenimas dažnai būna neteisingas. Jūs negimėte milijonieriaus šeimoje. Jūsų ūgis neleidžia tapti krepšininke. Ką daryti? Nuolat skųstis ir jaustis auka? Tai – kelias į niekur. Kaip teigiama pozityviosios psichologijos ekspertų, aukos mentalitetas atima iš mūsų jėgą veikti.
Kaip pakeisti? Vietoj to, kad koncentruotumėtės į tai, ko neturite, sutelkite dėmesį į tai, ką turite. Kiekvienas tariamas trūkumas gali virsti privalumu. Esate intravertė ir nejaukiai jaučiatės vakarėliuose? Užtat galite valandų valandas susikaupusi dirbti ties sudėtingu projektu. Jūsų išvaizda neatitinka standartų? Puiku, jūs esate unikali ir įsimintina! Nustokite sakyti „aš šito nemoku“. Sakykite: „Aš šito nemoku, BET puikiai sugebu…“
4. „Jei tik turėčiau X, tada daryčiau Y“ – amžinas atidėliojimas
„Jei tik turėčiau daugiau pinigų, pradėčiau verslą“, „Jei tik turėčiau didesnį butą, būčiau laiminga“, „Jei tik turėčiau laiko, pradėčiau sportuoti“. Ši „jei…, tada…“ formulė yra pats nuodingiausias pasiteisinimas, kuris leidžia mums nedaryti nieko ir laukti idealaus momento, kuris niekada neateis. Kiek pinigų beturėtumėte, visada norėsis daugiau. Visada bus priežasčių, kodėl „dar ne laikas“.
Kaip pakeisti? Geriausias laikas pradėti gyventi yra dabar. Su tais resursais, kuriuos turite. Užuot sakius: „Jei būtų…, tai galėčiau“, sakykite: „Aš galiu…, nes sugebu“. Galimybės atsiranda veikiant, o ne laukiant.