Trys pokyčių etapai, kurie vyksta ne eilės tvarka: ilgas atsisveikinimas, chaotiška vidurio dalis ir nauja pradžia

Kai gyvenimas mus įmeta į didelių pokyčių sūkurį – ar tai būtų karjeros posūkis, santykių pabaiga, ar džiaugsmingas, bet kartu ir bauginantis naujas etapas, pavyzdžiui, motinystė – dažnai tikimės, kad šis procesas vyks tvarkingai, tarsi pagal scenarijų. Daugelis saviugdos knygų ir net klasikinių psichologijos teorijų kalba apie tam tikras fazes ar etapus, kuriuos turime pereiti. Tačiau realybė dažnai būna kur kas painesnė.

Rašytojas Bruce Feiler, savo knygoje „Life Is in the Transitions“ (liet. „Gyvenimas – tai virsmai“) išanalizavęs šimtus žmonių transformacijų, atskleidė svarbią tiesą: nors gyvenimo pokyčių etapai egzistuoja, jie retai kada vyksta tvarkingai ir nuosekliai. Vietoj linijinio kelio dažniau judame tarsi labirintu – kartais grįždami atgal, kartais peršokdami kelis žingsnius į priekį, o kartais jausdami kelis etapus vienu metu. Supratimas, kad ši „netvarka“ yra norma, gali atnešti didžiulį palengvėjimą ir padėti priimti procesą tokį, koks jis yra.

Atsisveikinimas su praeitimi: ilgas atsisveikinimas

Pirmasis etapas, kurį Feileris vadina „ilgu atsisveikinimu“ (angl. the long goodbye), yra susijęs su paleidimu to, kas buvo. Tai gali būti atsisveikinimas su senu darbu, buvusiais santykiais, sena tapatybe ar net svajone, kuriai nelemta išsipildyti. Šiame etape dominuoja gedulo, praradimo, pykčio ar neigimo jausmai.

Nors logiškai suprantame, kad atsisveikinimas yra būtinas, emociškai tai gali būti be galo sunku. Feilerio tyrime net 39 % respondentų būtent šį etapą įvardijo kaip patį sunkiausią. Žmonės pasakojo, kaip ilgai negalėjo ryžtis išeiti iš toksiškų santykių, nes bijojo vienatvės, arba kaip ilgai gedėjo prarasto darbo, nes jis buvo tapęs jų tapatybės dalimi. Štai viena moteris, Gina Bianchini, netekusi vadovaujančių pareigų savo pačios įkurtoje įmonėje, prisipažino, kad jai sunkiausia yra paleisti praeitį, nes tai primena vaikystėje patirtą tėvo netektį, kurios ji taip niekada ir neišgedėjo.

Viduryje nežinios: chaotiška vidurio dalis

Po atsisveikinimo dažnai ateina etapas, kurį Feileris vaizdingai vadina „chaotiška vidurio dalimi“ (angl. the messy middle). Tai laikas „tarp“ – kai sena jau paleista, o nauja dar nesukurta. Šiame etape jaučiamės pasimetę, pažeidžiami, nežinome, kas bus toliau. Tai gali būti eksperimentų, bandymų ir klaidų metas.

Nenuostabu, kad daugumai žmonių (47 % Feilerio tyrime) būtent šis etapas atrodo pats sudėtingiausias. Juk gyventi nežinioje yra neįtikėtinai sunku. Tačiau įdomu tai, kad kai kuriems žmonėms chaosas kaip tik suteikia energijos. Pavyzdžiui, knygoje minima poetė Rosemary Daniell, po skaudžių skyrybų pasinėrusi į laisvų santykių ir nuotykių kupiną laikotarpį, šį etapą pavadino ne chaotišku, o „atostogomis nuo gyvenimo“, kurios jai buvo įdomios ir įkvepiančios.

Naujo skyriaus pradžia: nauja pradžia

Galiausiai, po ilgo atsisveikinimo ir klajonių chaotiškoje vidurio dalyje, ateina „nauja pradžia“ (angl. the new beginning). Tai etapas, kai pradedame priimti naują realybę, formuoti naują tapatybę, kelti naujus tikslus ir kurti naują gyvenimo istoriją. Šiame etape dažniausiai jaučiame daugiau vilties, optimizmo ir energijos.

Įdomu tai, kad tik 14 % Feilerio kalbintų žmonių šį etapą įvardijo kaip sunkiausią. Tai rodo, kad nors pradėti iš naujo gali būti baugu, daugumai mūsų tai yra lengviau nei paleisti praeitį ar ištverti nežinią. Tačiau kartais net ir nauja pradžia kelia iššūkių. Štai viena moteris, Peggy Fletcher Stack, su vyru slaugiusi sunkiai sergančią dukrelę iki pat jos mirties, pasakojo, kad būtent po netekties, kai baigėsi intensyvus rūpesčio ir kovos etapas, jie pasijuto pasimetę – nebežinojo, kaip gyventi „normalų“ gyvenimą be tos nuolatinės įtampos ir tikslo.

Kodėl tvarka neveikia? Transformacijų netiesiškumas

Pats svarbiausias Feilerio atradimas – kad šie trys gyvenimo pokyčių etapai retai kada vyksta tvarkingai vienas po kito. Realus gyvenimas yra kur kas painesnis.

• Etapai persipina. Galite pradėti naujus santykius (nauja pradžia), vis dar gedėdami senųjų (ilgas atsisveikinimas). Galite pradėti naują darbą (nauja pradžia), bet viduje jaustis visiškai pasimetę ir nežinoti, ar tai tikrai jums (chaotiška vidurio dalis).
• Galime grįžti atgal. Kartais, jau bebaigiant atsisveikinti, užklumpa netikėta liūdesio banga. Arba, jau pradėjus naują gyvenimo etapą, vėl pasijuntame lyg chaotiškoje vidurio dalyje. Tai nėra žingsnis atgal – tai natūrali spiralinio gijimo proceso dalis.
• Kiekvieno kelias unikalus. Nėra vieno teisingo būdo pereiti per transformaciją. Vieniems reikia daugiau laiko atsisveikinti, kiti ilgiau užtrunka eksperimentuodami vidurio etape.

Bandymas įsprausti save į linijinę schemą gali sukelti tik dar daugiau streso ir kaltės jausmo. Užuot laukę tvarkingo perėjimo iš vienos fazės į kitą, turime išmokti priimti šią netvarką kaip natūralią ir netgi būtiną proceso dalį.

Atpažinkite savo stiprybes ir silpnybes

Feileris pastebi dar vieną įdomų dalyką: kiekvienas iš mūsų turime savotišką „transformacijos supergalią“ ir „transformacijos kriptonitą“. Tai reiškia, kad vienas iš trijų etapų mums sekasi natūraliau ir lengviau, o kitas kelia didžiausią pasipriešinimą ir baimę.

Pavyzdžiui, jei esate žmogus, kuris lengvai priima sprendimus ir nebijo pokyčių, jums gali būti lengva „pradėti iš naujo“, bet sunku ištverti „chaotišką vidurio dalį“, kai nėra aiškaus plano. Ir atvirkščiai, jei esate labai prisirišęs prie praeities ir sunkiai paleidžiate žmones ar įpročius, „ilgas atsisveikinimas“ gali tapti jūsų didžiausiu iššūkiu.

Pagalvokite apie savo ankstesnes transformacijas: kuris etapas jums kėlė daugiausia sunkumų? O kuris atrodė lengvesnis? Atpažinę savo modelį, galėsite sąmoningiau pasiruošti būsimiems pokyčiams ir skirti daugiau dėmesio bei atjautos sau būtent tuose etapuose, kurie jums yra sunkiausi.

Taigi, jei šiuo metu išgyvenate didelius pokyčius ir jaučiatės lyg suktumėtės ratu, o ne judėtumėte tiesiai pirmyn – nusiraminkite. Jūs nesate sugedę. Jūsų procesas nėra neteisingas. Gyvenimo pokyčių etapai yra lankstūs, persipinantys ir labai individualūs. Leiskite sau jausti tai, ką jaučiate, būkite kantrūs sau ir pasitikėkite, kad net ir per didžiausią chaosą jūs judate link naujos pradžios.