Kas labiausiai nemotyvuoja arba aplinka kalta

Jei tik nusprendi laikytis dietos, atsisakyti kavos ar tiesiog pareiški, jog nuo šiol stengsiesi maitintis sveikai ar sportuoti, tuomet atrodo, jog pragaras atsiveria po kojomis ir visi velniai sukyla ir bando tau sutrukdyti. Na, rimtai sakau! Štai kelios liūdnai linksmos mano gyvenimo istorijos.

Gerosios močiutės

„Močiute, užsuksiu aplankyti, tik tu nieko nedaryk valgyti, aš pavalgiusi! Būsiu už pusvalandžio.“, – dar nepadėjus ragelio girdžiu kaip subarška puodai… Įlekiu į šiltus močiutės namus ir pirmiausia ką girdžiu:

– Rasyt, tu tikriausiai alkana, sėsk užvalgyk.
– Močiute, gi sakiau ne alkana, ačiū, aš tik arbatos, gerai?
– Na tai imk bent kotletuką suvalgyk.

Primena Užkalnio dar pernai aprašytas švenčių aktualijas iš serijos „nu kaip dabar nevalgysi?“. O geriausia „bet tu sulieknėjai, matyt neturi ko valgyti, še imk balandėlių“ ir nesvarbu, kad mano svoris vis dar 90 kg, o močiutė vargu ar 60 tesveria…

O penktadienis – apsiryk diena

Priminkit man, kad pas savo draugę panelę D penktadieniais nesilankyčiau. Pasirodo žmogus išbandęs visas aprašytas pasaulio dietas sugeba dar sugalvoti savų (kurios plius minus yra badavimas) ir paskui penktadienį pasidaryti taip vadinamą cheat day ir apsiryti tiek, kad paskui dviejų savaičių reikia vien visa tam suvirškinti.

Patikėk, morališkai ir psichologiškai labai sunku būti šalia tokio žmogaus, kuris kalba apie dietos efektyvumą, apie tai, kiek kg reikia numesti iki tam tikro momento ir tuo pačiu kemša tiek, kiek nesuvalgo ir vaikinai dalyvaujantys hot dog‘ų valgymo čempionate. Prireikė nemažai laiko, kad atsikratyčiau pagundų ir būdama su ja kavinėje neužsisakyčiau to paties ir tokiu pat kiekiu.

O ką – aš gaminsiu sau kitaip nei šeimai?

Mano draugė ponia A nuolat skundžiasi, jog jai maitintis sveikai nėra šansų. Kasdien ji ruošia maisto ruošinėlį vyrui į darbą, pusryčius ir vakarienę, dviems mažyliams atskirus maistelius, o kur dar visa namų ruoša ir pampersai? Žodžiu, keisti savo mitybą ji neįsivaizduoja kaip, nes tai reikštų, jog sau ji turi gamintis atskirai, o tai jau pernelyg didelis darbas, kuomet ir taip prie puodų puse dienos praleidi. Iš dalies suprantu, bet iš kitos pusės matau daugybę būtų kaip neprailginant buvimo virtuvėje galima būtų pradėti maitintis sveikiau ir dar vyrą prie to pripratinti nesumažinus jo maisto porcijų. Tačiau įsitikinimai yra sunkiausiai įveikiami.

Jei kas ras universalų receptą supančioti močiutės puodus, draugus, kurie visai nemotyvuoja valgyti mažiau ir kaip elgtis mamoms, kurios gyvena „ant puodų“ – pasidalinkit. Aš vis dar bandau ieškoti efektyviausio sprendimo šiose situacijose.